Dabar šiek tiek apie Lietuvos žuvis ;)
Lydeka
_Na va ir lydeka. Mėgstama spiningautojų žuvis. Tai stambi ir labai plėšri gėlųjų vandenų žuvis. kūnas pailgas, padengtas smulkiais žvynais. Lydeka užauga daugiau kaip 1,5 m ilgio ir sveria daugiau kaip 30 kg.
1937 m. vasarą Simno ežere buvo pagauta lydeka, kuri svėrė 37,6 kg.
Kartais aptinkama dar stambesnių lydekų. Pavyzdžiui, 1904 m. Drivėtos
ežere buvo nušauta milžiniška lydeka, kuri svėrė 76 kg. Lydeka žvejojama spiningu, plūdine, velkiaujant, blizgiavimu, skrituliais, šakotine. Lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 20d. Tai tiek apie Lydeką sėkmės gaudant :)
Lynas
Mano mėgstamiausia žuvis kuri yra iš ties įspūdinga. Smarkiai gleivėtas, su apvaliomis formomis ir labai mažais žvynais. Nugara dažniausiai tamsiai žalia, šonai žalsvai rudi. Užauga net iki 60 cm ilgio ir kartais iki 7,5 kg svorio. Lynas meškeriojamas plūdine meškere. Masalas – sliekai, uodų lervos, duona ir kt. Masalas turi gulėti dugne, o jeigu dugne yra labai daug dumblo, kuriame jis gali nugrimzti, turi kabėti prie pat dugno. Sėkmės gaudant lyną :)
Karosas
_Tikriausiai visi žino apie jį bet priminimui. Karosas labai paplitęs mūsų stovinčiuose vandenyse. Jo kūnas trumpas, aukštas, smarkiai iš šonų suplotas. Užauga iki 20 – 35 cm ilgio ir sveria 1 – 2 kg, bet labai palankiose sąlygose karosas gali užaugti iki 50 cm ilgio ir sverti 5 kg. Karosas meškeriojamas plūdine. Masalas – sveiki arba supjaustyti sliekai, trūklio lervos, duona, kvietinė tešla, žirniai. Masalas turi gulėti švarioje vietoje (jei gaudoma dugne), arti augalų. Sėkmės gaudant šią žuvį :)
Karšis
Mano pamėgta žuvis tad dabar apie karšį vadinamu "padleščėku". Gleivėtas, kūnas aukštas, iš šonų smarkiai suplotas. Jaunų karšių spalva pilkai sidabrinė, suaugusių – šiek tiek turi auksinio atspalvio. Subrendusio karšio ilgis (neskaitant uodeginio peleko) – 25 – 50 cm ir svoris – 0,3 – 3 kg. Karšis gaudomas plūdine, dugnine ir palaidyne. Plūdine meškere gaudoma ramiame vandenyje: ežeruose, upių įlankose, tvenkiniuose, o dugnine ir palaidyne - upėse. Sėkmės :)
Raudė
Trumpai apie ją. Raudė yra daugiau suplota aukštašonė žuvis. Lietuvoje raudės gyvena upėse ir ežeruose. Dažniausiai užtinkamos raudės 10 – 20 cm ilgio, 25 - 200 g svorio, bet jos gali užaugti iki 35 – 40 cm ir daugiau kaip 1,5 kg svorio. Raudė žvejojama panašiai kaip ir kuoja, bet dažniausiai ramiuose ir saulės įšildytuose vandenyse, užtakiuose, senvagėse, kur šiltesniu metu ji su dideliu pasimėgavimu medžioja vabzdžius ir jų lervas. Šaltesniuose vandenyse mėgsta laikytis dugne. Sėkmės gaudant raudę :)
Pūgžlys
Dabar apie šį nenaudėlį. Pūgžlių kūnas yra gleivėtas, iš šonų kiek suspaustas, snukis bukas ir trumpas. Nugara pilkai žalia su tamsiais taškeliais ir dėmėmis, šonai pilkai geltoni, pilvas šviesus. Pūgžliai dažniausiai būna 10 – 15 cm ilgio ir 20 – 50 g svorio, užauga ir iki 25-30 cm bei 200 g. Pūgžlys žvejojamas lengva plūdine meškere ir retkarčiais palaidyne. Žiemą – avižėle ar kabliuku su masalu. Vasaros masalas – uodų lervos arba gabaliukas slieko. Jei jį gaudote sėkmės :)
Ešerys
_Ešeriai priklauso prie labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Kiek
kuprotas ir suspaustas iš šonų kūnas yra padengtas smulkiais, kietais,
stipriai besilaikančiais žvynais, kuriuos sunku nuskusti. Stambesnių ešerių tarpe dažniausiai sugaunami individai 15 – 30 cm ilgio ir 400 – 500 g svorio, t. y. būdami maždaug 5 – 10 metų. Kartais sužvejojami 1 – 2 kg svorio, o kai kur literatūroje nurodoma jog sugaunami net 4 – 5 kg. Ešerys žvejojamas plūdine, palaidyne, spiningu, skrituliais ir žiemą iš po ledo - avižėle bei blizgiaujant. Vasarą geriausia ešerį žvejoti plūdine. Masalas – sliekai, mažos žuvelės ar uodų lervos – jie turi būti netoli dugno. Sėkmės :)
Paprastoji Aukšlė
Šiek tiek apie vadinamąja "akleiką". _Paprastoji aukšlė pailga, iš šonų suspausta, nedidelė žuvis, ilgis būna iki 20cm. 55g svorio, dažniausiai pagaunama 7 – 13cm ir 6 – 30g svorio. Kūnas padengtas plonais, blizgančiais, lengvai nubraukiamais žvynais. Aukšlės – labai judrios ir bailios žuvytės. Aukšlės žvejojamos lengvute plūdine. Plūdė 20 – 30 cm atstumu nuo kabliuko. Masalas – musė, jos lerva, gabaliukas slieko, tešla. Masalą reikia užmesti atsargiai, kad jis ramiai nukristų ant vandens paviršiaus. Tai tiek sėkmės :)
Kuoja
_Kuoja ir raudė iš pirmo žvilgsnio atrodo labai panašios. Kuoja yra mažiau suplota nei raudė. Lietuvoje kuoja yra plačiai paplitusi. Trejų metų amžiaus Kuršių marių kuojos yra apie 11 cm ilgio ir 30 g svorio, aštuonerių metų – apie 20 cm ilgio ir 200 g svorio, o keturiolikos metų – apie 30 cm ir 600 g. Kuoja gaudoma plūdine, palaidyne, dugnine, o žiemą avižėle ar kabliu su masalu. Plūdinė ar palaidyne meškerė imama lengva, valas plonas, kabliukas – mažesniam masalui, plūdė turi būti jautri. Sėkmės :)
Vėgėlė
Dabar apie šią plėšrūne. _Kūnas apvalus, uodega iš šonų suplota, į galą plonėjanti.
Galva plati, iš viršaus suplota, pasmakrėje yra ūsas. Burna plati, joje
yra daug nedidelių dantų. Vienerių metų amžiaus vėgėlė yra maždaug 12 cm ilgio. Užauga iki 1 metro ilgio ir sveria daugiau kaip 20 kg. Dažniausiai sugaunama nuo 0,2 iki 1 – 1,5 kg svorio. Vėgėles gaudyti yra visiškai nesudėtinga ir prieinama kiekvienam žvejui. Dažniausiai ji gaudoma dugnine. Masalą vėgėlė dažniausiai praryja ir dėlto sunku išimti kabliuką. Masalas – gružlys, kuoja, gabaliukas žuvies, mėsos, vištos žarnos, sliekas, vėžio kaklelis, varlės, bet manau geriausiai pūgžlys. Gerų vėgėlių :)
Ungurys
Ungurio kūnas ilgas, cilindrinis, tik uodegos dalyje iš šonų suplotas.
Oda dėl gausių gleivių labai slidi, todėl šią žuvį išlaikyti rankose
labai sunku. Unguriai užauga iki 1,5 m ilgio ir iki 6 kg svorio, bet, būdami 1 m ilgio ir 2 kg svorio, jau yra pilnai suaugę. Unguriai minta vien gyvūnais. Žvejojami naktį, dugninėmis meškerėmis. Masalas -stambūs kirminai – didieji sliekai ir žuvytės. Ungurys labai gajus. Sėkmės :)_
Šamas
Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios žuvys. Galva iš
viršaus į apačią suplota, žiotys labai plačios, jose yra daugybė smulkių
dantų ir storas trumpas liežuvis. Gyvena šamai daugiau kaip 30 metų. Dažniausiai pagauname 30 – 100 cm ilgio ir 0,5 – 8 kg svorio, tai yra maždaug 3 – 10 metų amžiaus. Lietuvoje pagaunama virš 50kg. Šamas žvejojamas dugnine, plūdine ir net spiningu. Tačiau labiausiai paplitęs gaudymo būdas – dugninė. Įrankiai dugninei parenkami labai stiprūs. Masalas turi būti netoli dugno. Masalas – žuvelės, moliuskai, varlės, pelės, paukščiai, mėsa. Sėkmės :)_
Karpis (Sazanas)
Atėjo eilė ir apie šitą galiūną šiek tiek papasakoti. Sazanas, arba laukinis karpis, pasižymi storu kūnu, kuris padengtas stambiais žvynais. Karpis (sazanas) mėgsta ramias vietas su silpna srove, gilias duobes, vietas prie stačių krantų, prie kerplėšų, akmenų, vandeninių augalų. Žvejojamas plūdine ir dugnine. Kotas naudojamas stiprus, būtinai su rite. Masalas gali būti dugne, beveik liesti arba riedėti dugnu. Masalas – boiliai (baltyminiai kukuliai), įvairūs sliekai, šutinti grūdai, žirniai, kukurūzai, įvairi tešla, musių ir uodų lervos, apsiuvos, moliuskai, duona, virintos bulvės ir morkos.Tai tiek, Sėkmės :)
Plakis
Plakio kūnas aukštas, šonai suspausti. Plakiai yra lėtai augančios žuvys: šešerių septynerių metų amžiaus būna apie 17 – 20 cm ilgio ir 120 – 230 g svorio; kartais užauga iki 35 cm ilgio ir sveria 1,2 kg. Plakis mėgsta laikytis prie dugno, kur smėlėtas ir molėtas dugnas, nedaug dumblo, nežymi srovė, 1,5 – 2 m gylyje. Geriausia gaudyti lengva palaidyne iš valties. Gaudyti reikia ne daugiau kaip 2 m gylyje, kur silpna srovė, prie stačių krantų. Masalas turi būti 3 – 10 cm nuo dugno. Masalai - musės lerva, šutinti kviečiai, avižos, sliekas, musių lervos. Plakis gaudomas ir žiemą iš po ledo. Geriausia gaudyti praėjus 15 – 20 dienų po pirmojo ledo._
Paprastasis upėtakis
Upėtakis yra lašišinių šeimos žuvis, kuri nuo savo giminaičių skiriasi apvaliu kūnu ir trumpu buku snukiu. Upėtakio spalva yra labai nepastovi ir priklauso nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Upėtakio dydis, panašiai kaip spalva, priklauso nuo vandens pobūdžio. Sekliuose, srauniuose upeliuose, kuriuose negausu maisto, jis išauga maždaug iki 40 cm ilgio ir iki 1 kg svorio, o giliuose vandenyse, kuriuose yra daug maisto, upėtakis gali užaugti iki 90 cm ilgio ir 5 – 6 kg svorio. Upėtakį žvejoti yra gana sunku, nes jis yra labai atsargus ir baikštus. Žvejoti ypač sunku skaidresniuose vandenyse, nes jis gerai mato. Sėkmingiausiai upėtakiai žvejojami museline. Žvejojant museline, masalu naudojamos miniatiūrinės blizgės ir ypač įvairios dirbtinės muselės. Labai svarbu parinkti museles pagal spalvą. Upėtakis taip pat meškeriojamas ir spiningu. Gaudoma spiningu tada, kai yra didelė rasa ir kai virš vandens paviršiaus nematyti vabzdžių, t. y. tuo metu, kai upėtakis maisto ieško gilumose. Upėtakis yra labai vertinga žuvis, todėl jis auginamas dirbtiniuose tvenkiniuose kaip kultūrinė žuvis. Tvenkinių ūkyje upėtakis po karpio užima antrąją vietą. Natūralios kilmės masalais marguosius upėtakius gaudyti draudžiama, taip pat draudžiama gaudyti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Gerų upėtakių :)_
Šapalas
Dar nesu jų gaudes bet vis tiek apie jį. Galva stora, kakta plati. Šonai apvalūs, baltos arba gelsvos spalvos. Lietuvoje šapalų daugiausia užtinkama srauniose upėse, kur švarus vanduo, smėlėtas, akmenuotas arba molingas dugnas, pavyzdžiui, Žeimenoje, Merkyje, taip pat Nemune, Neryje, Kuršių mariose. Ežeruose daug retesni. Šapalai yra labai rajūs. Užauga šapalai iki 50—80 cm ilgio ir 4 kg svorio. Dažniausiai pagaunami šapalai 30—40 cm ilgio. Šapalas meškeriojamas museline, spiningu, plūdine, palaidyne ar dugnine. Geriausia žvejoti museline. Pavadėlis imamas švelnus, masalas — karkvabalis, žiogas, ilgakojis uodas. Museline galima meškerioti visą dieną. Apsiniaukusiomis dienomis šapalą sėkmingai galima gaudyti spiningu. Masalas – įvairios nedidelės besisukančios blizgės. Plūdinei ir palaidynei masalas — sliekai, graužavirbos, maži gružliai, duona, varškė, musių ir uodų lervos, dėlės, moliuskai, apsiuvos, vėžiai ir kt. Masalas turi gulėti dugne. Gerų Šapalų :)
Lašiša
Truputi apie šią pasakiško skonio žuvį. Lašišos kūnas laibas ir iš šonų suplotas. Lašiša – stambi žuvis. Ji kartais gali užaugti iki 1,5 m ilgio ir sverti net daugiau kaip 40 kg, tačiau vidutiniški pagaunamų lašišų matmenys yra mažesni – 40-110 cm ilgio ir 1,5-20 kg svorio. Žeimenoje ir Merkyje buvo pagauta lašišų, sveriančių iki 30 kg. Lašišos gyvena jūrose, kuriose minta daugiausia silkėmis bei tobiais, taip pat ir dugniniais vėžiagyviais. Lašišą geriausia meškerioti museline, Kotas imamas labai stiprus, ilgas, dvirankis, jis dar vadinamas lašišiniu. Valas turi būti taip pat stiprus. Valo reikia turėti iki 150 m; kabliukai turi būti stambūs ir tvirti. Masalas – speciali dirbtinė lašišinė marga muselė. Lašišą galima žvejoti ir spiningu. Juo gaudoma sraunesnėse vietose. Įrankiai turi būti tvirti. Masalu tinka sidabruotos blizgės, guminės žuvelės ar velkamos lašišinės muselės. Lašišas gaudyti Lietuvoje, išskyrus Baltijos jūrą – draudžiama! Yra ir kitų ribojimų. Gerų laimikių :)
Šlakis
Šlakis daug kuo panašus į lašišą. Svarbiausi skirtumai: šlakio uodegos
stiebelis storesnis, uodeginio peleko galas beveik tiesiai nukirstas;
šonai sidabrinės spalvos; juose gausu tamsių dėmelių ne tik aukščiau
šoninės linijos, bet ir žemiau jos. Šlakis mažesnis už lašišą, paprastai 30 – 70 cm ilgio, ir sveria 1 – 5kg,. bet Baltijos jūroje aptinkama šlakių iki metro ir sveriančių 8 – 12 kg. Natūralios kilmės masalais šlakius gaudyti draudžiama. Geriausia žvejoti museline. Kotas ir valas turi būti stiprūs. Masalas – dirbtinės muselės panašios į natūralius masalus: žiogai, margos peteliškės, stambūs vabalai. Gali būti naudojamas ir kitas dirbtinis masalas – lašišinės arba stambios upėtakinės muselės. Žvejojama sausa musele. Šlakį galima žvejoti ir spiningu. Masalas – žuvelės formos besivartančios blizgės, šaukšteliai. Šlakio žvejyba spiningu nėra naši, nes blizgę jis ima retai. Gero kliovo :)_
Starkis
Starkis – pailga, smailagalvė žuvis. Be smulkių dantų, žanduose turi po du didelius dantis, primenančius iltis. Auga starkiai palyginti greitai, pavyzdžiui, ketverių metų amžiaus būna maždaug 40 – 45 cm ilgio ir sveria 600 – 800 gr. Užauga daugiau kaip 1 m ilgio ir iki 12 kg svorio. Starkis žvejojamas gilesnėse vietose, tarp akmenų, kerplėšų, prie vandens sūkurių. Žvejojamas spiningu, plūdine, vilktine, skrituliais. Spiningui kotas imamas ilgesnis, masalas – žuvelės pavidalo nedidelės blizgės, aukšlės imitacija, gabaliukas aukšlės, pritvirtintas prie stambaus paprasto kabliuko. Plūdinei kotas parenkamas stiprus ir ilgas, masalas – gružlys arba aukšlė. Bet kuriuo būdu žvejojant, masalas turi būti arti dugno. Įsidėmėtina, kad starkiui masalas turi būti smulkus. Gerų starkių :)_
Meknė
Skamba kaip Menkė bet ne ta :) Meknė, literatūroje kartais neteisingai vadinama šapalu, jos kūno spalva kiek tamsesnė už kitų karpinių žuvų ir kinta priklausomai nuo metų laiko, žuvies amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos. Nugara tamsi, mėlynu arba žaliu atspalviu, galva aukso blizgesio, šonai mėlynai pilki, pilvas sidabro spalvos. Meknės yra greitos, bailios ir atsargios žuvys. Mėgsta švarų ir šaltesni vandenį, vietas, kuriose dugnas smėlėtas arba smėlėtas su dumblu. Ketverių metų meknės turi apie 20 cm ilgio ir 200 g svorio, dvylikos metų – apie 40 cm ilgio ir 6 – 8 kg svorio. Meknė žvejojama museline, spiningu, plūdine, palaidyne, dugnine. Geriausia gaudyti palaidyne ir plūdine. Masalas – trūklio lervos, sliekai, šutinti grūdai, duona, apsiuvos, dumbliai. Masalas turi būti per 3 – 5 cm nuo dugno. Gaudoma rytais ir vakarais. Dugnine meknė gaudoma nuo sutemų iki aušros. Masalas – sliekai. Meknę galima žvejoti ir museline, ypač pavakariais. Stambios meknės pagaunamos ir spiningu. Spinigo masalu dažniausiai renkamasi besisukančios blizgės – mepsai. Meknę galima gaudyti ir žiemą, ypač po pirmoje ledo, ir artėjant pavasariui. Sėkmės :)
Salatis
_Salatis savo grakščiu kūnu primena tartum didžiulę aukšlę. Tai plėšri žuvis. Dėl to salačio žiotys plačios. Vidutinis salačių ilgis (neskaitant uodeginio peleko) – 40 – 60 cm, svoris – 1 – 4 kg. Neryje retkarčiais pasitaiko net didesnių kaip 10 kg svorio. Paplitęs upėse. Meškerioti salatį galima pradėti nuo gegužės mėnesio, bet intensyviausiai jis gaudomas nuo liepos mėnesio iki rugsėjo pabaigos. Salatis meškeriojamas dieną paprastai tuo momentu, kada jis medžioja, t. y. kai pasigirsta stiprūs jo smūgiai vandens paviršiuje. Salatis meškeriojamas spiningu, museline, palaidyne. Spiningas imamas lengvas. Masalas negyva aukšlė arba gružlys, dirbtinės žuvelės, įvairios nedidelės blizgės. Masalas spiningu užmetamas kiek toliau nuo smūgio vietos. Šviesesnėmis dienomis salatis mėgsta seklesnėse vietose netoli krantų medžioti įvairius vabzdžius. Tokiais atvejais salatį galima meškerioti museline. Įrankiai imami tokie, kuriais galima būtų toli užmesti. Masalas – žiogai, stambūs vabalai, gyliai, laumžirgiai, margos dirbtinės muselės. Gaudant palaidyne, masalas – nedidelė gyva aukšlė arba gružlys, kotas turi būti ilgas ir stiprus, plūdė – nedidelė, slankiojanti. Salačius draudžiama gaudyti nuo nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d. Gerų laimikių :)
Žiobris
Žiobris greita, baugi dugninė žuvis. Kūnas pailgas, iš šonų suplotas. Žiobriai užauga iki 30 cm, rečiau iki 40 cm ilgio ir 0,5 – 1 kg svorio. Kuršių marių keturmečiai žiobriai turi apie 20 cm ilgio, o septynmečiai ir aštuonmečiai – apie 30 cm. Žiobris meškeriojamas palaidyne, dugnine (sraunesnėse vietose) ir plūdine. Masalas – smulkūs sliekai, musių lervos, žirniai, musės, apsiuvos, vabzdžiai. Masalas turi vilktis dugnu arba gulėti jame. Žiobris žvejojamas ramesnėse upių vietose iki 2 m gilumo, duburiuose, kur yra sūkuriai ir grįžtama srovė. Žiobrius draudžiama gaudyti nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. Gerų žiobrių :)_
Ūsorius
Trumpai apie šį "ūsuotuką". Ūsoriaus kūnas pailgas, apvalus, be dėmių arba jos yra mažos, rausvos spalvos. Užauga iki 85 cm ilgio ir 4 kg svorio, o literatūriniais duomenimis – net iki 10 kg. Nemune ir Neryje pastebėta pavojinga vadinamoji guzinė ūsorių liga. Žuvies raumenyse atsiranda iki vištos kiaušinio didumo guzai, kurie labai primena prilipdytas pieno spalvos skysčio votis. Sugavus ligotą arba negyvą žuvį, nereikia jos mesti atgal į vandenį, bet būtinai sunaikinti, pavyzdžiui, užkasant į žemę ar sudeginant. Žvejojamas dugnine meškere ir nuo kranto, ir iš valties. Masalas – sliekai, graužavirbos, nedidelės varlės, fermentinis sūris, vabzdžių lervos (ypač karkvabalio). Ūsorių galima jaukinti sliekais arba sūriu. Jaukinamas ir prieš žvejybą, ir jos metu. Sėkmės :)
Informacija paimta iš:
Jeigu norite daugiau žuvų rašykite kokių įkelsime :)
Žuvų kalendorius
Čia matysite žuvų kibimo kalendorių kada kimba,kada neršia. Gerų laimikių!